Šalčininkų rajone netoli Paupio kaimo Nacionalinio neliečiamojo miško paramos fondo savanoriai pasodino daugiau nei 10 000 ąžuoliukų, berželių, eglaičių ir kitų medelių sodinukų. Pasodintas miškas prisidės prie kovos su klimato kaita ir niekuomet nebus kertamas komerciniais tikslais.
„Kiekvienas žmogus savo kasdienėje veikloje prisideda prie CO2 emisijų išskyrimo į atmosferą, kurios vis labiau spartina klimato kaitos procesus. Dažniausiai kalbėdami apie anglies dvideginį susimąstome apie taršą, kurią kelia mūsų vairuojami automobiliai, bet CO2 emisijas generuoja ir kiti kasdieniai veiksmai, net ir maisto, kurį valgome, gamyba, tiekimo grandinė ir t.t. Eurostato duomenimis, vienas europietis yra atsakingas už maždaug 6,7 tonų metinių CO2 emisijų.
Kadangi šiandien dar sunku įsivaizduoti gyvenimo būdą, kuris neturėtų jokios įtakos klimato kaitai, galime bent jau stengtis daromą žalą kompensuoti. Vienas iš paprasčiausių būdų – miško sodinimas, todėl jau antrus metus sodiname mišką ir viešai įsipareigojame jį saugoti“, – sakė Nacionalinio neliečiamojo miško paramos fondo įkūrėjas Remigijus Lapinskas.
Iš fizinių ir juridinių asmenų paaukotų lėšų šiemet fondas, siekiantis gausinti Lietuvos miškus, įsigijo du sklypus Šalčininkų raj., kurių bendras plotas – 3 ha. Šiuose sklypuose ir buvo pasodintas miškas, kurį fondas įsipareigojo saugoti. Tiesa, planuojant miško sodinimą, dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos fondo steigėjams teko susidurti su papildomais iššūkiais.
„Pirminis fondo tikslas – sodinti miškus žemėse, kuriose jo iki šiol nebuvo, tačiau gyvenant karantino sąlygomis dalis procesų, kuriuos paprastai turime atlikti, kad galėtume sodinti mišką, gerokai sulėtėjo. Norėdami įsigyti sklypą ir jį apsodinti, visų pirma, turime rasti tinkamą žemę, jos savininkas turi gauti leidimą parduoti, o mes – pirkti. Vėliau reikia gauti leidimą įveisti mišką. Visa tai šiemet užtruko neplanuotai ilgai, todėl norėdami pasodinti medžius balandį, kai tam tinkamiausias laikas, turėjome ieškoti kompromisų“, – pastebi R. Lapinskas.
Anot jo, dėl minėtų priežasčių fondui teko įsigyti sklypus, kuriuose jau augo miškas, bet kadaise brandūs medžiai buvo iškirsti. Kadangi nuo šiol sklypai bus paramos fondo nuosavybė, niekas naujai pasodinto miško iškirsti negalės.
Pernai įkurtas fondas per pirmuosius metus surinko beveik 17 tūkst. eurų paramos iš fizinių ir juridinių asmenų. Už surinktas lėšas 2020 metais buvo įsigytas 3 ha sklypas Vilniaus raj., kuriame praėjusį pavasarį taip pat buvo pasodinta 11 000 įvairių medžių sodinukų.
„Vilniaus rajone pasodinti pirmieji Neliečiamojo miško medeliai peržiemojo ir puikiai prigijo. Tiesa, tik pasodinti neužtenka. Jaunus medelius reikia reguliariai prižiūrėti, todėl vasarą mechaniniu būdu šalinome piktžoles, kad jos nenustelbtų sodinukų ir leistų jiems sėkmingai įsitvirtinti. Ruošiantis žiemai specialiais repelentais tepėme visų pušų ir eglių sodinukų viršūnes, kad jų nenuėstų laukiniai žvėrys“, – pasakojo R. Lapinskas.
Fondui taip pat priklauso 2 ha sklypas, kurį padovanojo pirmoji rėmėja Tamara Mizarienė. Šiuo metu laukiama leidimo šioje žemės ūkio paskirties teritorijoje įveisti mišką.