Bendrovė „AstraZeneca“, ilgus metus talkinusi Nacionalinio neliečiamojo miško fondo miško sodinimo talkose, nusprendė žengti didesnį žingsnį Lietuvos miškingumo didinimo link ir parėmė 8,6 hektaro ploto sklypo įsigijimą. Balandžio 4 d. „AstraZeneca“ darbuotojai jame pasodino pirmuosius eglių, pušų beržų ir šermukšnių sodinukus ir tęs šią tradiciją, kol visas sklypas bus apsodintas.
Bendrovės neliečiamas miškas žaliuos Nemenčinės rajone, Puodžiūnų apylinkėje. Neseniai pasirašytoje sutartyje su Neliečiamojo miško fondu, „AstraZeneca“ įsipareigojo per penkerius metus pasodinti 20 tūkst. medžių.
Nacionalinis neliečiamojo miško fondas įkurtas 2020-aisiais metais. Jo įkūrėjas Remigijus Lapinskas siekia, jog bendradarbiaujant su įvairiais partneriais fondo įsigytuose apleistuose sklypuose įvairiose Lietuvos vietovėse būtų pasodinta 3 milijonai medelių – po vieną sodinuką vienam Lietuvos gyventojui. Mišku apsodinti sklypai niekada nebus kertami medienos gavybos tikslais.
„Bendrovė „AstraZeneca“ yra ilgametis Nacionalinio neliečiamojo miško fondo partneris. Jų darbuotojai miško sodinime dalyvauja kasmet nuo 2021 metų, taip pat remia neliečiamojo miško fondo veiklą. Manau, šia nuolatine tęstine savo veikla jie nusipelnė turėti savo vardo mišką. Todėl bendradarbiaudami pristatome pirmąjį „AstraZeneca“ vardo mišką ir džiaugiamės, kad atsiranda socialiai atsakingų įmonių, kurių darbuotojai motyvuotai, savo laiku ir darbu remia mūsų idėją Lietuvoje turėti daugiau miškų“, – sakė Nacionalinio neliečiamojo miško fondo steigėjas ir vadovas Remigijus Lapinskas.
„Išsipurvinti rankas dėl kilnaus tikslo“
Kadangi bendrovė „AstraZeneca“ jau nebe pirmus metus bendradarbiauja Nacionalinio neliečiamojo miško fondo miško sodinimo talkose, paklausėme, kaip nusiteikę jie atvyko sodinti savo miško.
Solveiga Sabonienė, terapinės srities specialistė, tokiuose miškasodžiuose dalyvauja jau trejus metus ir sako, jog tokiu būdu praleista diena yra itin prasminga.
„Taip pat tai smagus laikas gryname ore su kolegomis. Labai džiaugiuosi, kad būtent kompanija, kurioje dirbu, stipriai prisideda prie neliečiamo miško iniciatyvos. Lietuvos miškai – didžiulis turtas, atgaiva sielai. Būtinai atvažiuosiu pasivaikščioti po jauną mūsų pasodintą mišką ir pasidžiaugti, kad pati esu prisidėjusi prie jo atsiradimo“, – kalbėjo S. Sabonienė.
Jos kolegė, vaistų registracijos vadybininkė Jurgita Grybauskaitė pritarė, kad šios gražios kasmetinės tradicijos dauguma kolegų nekantriai laukia.
„Tai puiki proga išsipurvinti rankas dėl kilnaus tikslo ir galimybė palikti gražų žaliuojanti palikimą ateičiai. „AstraZeneca“ sprendimas nuo šių metų pradėti sodinti nekertamą SAVO mišką –svarbus ir didelis žingsnis, kuriuo labai didžiuojuosi ir kuris suteikia ypatingą prasmę – kurti ilgalaikį gamtos paveldą, prisidėti prie Lietuvos žalėjimo. Tai bus ir atsakomybė, bet kartu ir džiaugsmas kasmet čia sugrįžti, stebėti, kaip miškas auga, plečiasi, kaip keičiasi per laiką“, – teigė J. Grybauskaitė.
„AstraZeneca“ darbuotojas, retų ligų terapinės srities vadovas Evaldas Budrys prisipažįsta, jog pirmąkart su savo kolegomis ir susipažino miškasodžio metu.
„Pirmasis susitikimas su „AstraZeneca“ kolegomis įvyko miške. Tiksliau – jį sodinant. O šiais metais mes pradėsime auginti savo mišką ir į jį sugrįšime kasmet, o kartais ir dažniau. Ypatingai geras jausmas dirbti kompanijoje, kuri tiek daug atiduoda mums – žmonėms, žemei, kuria vaikštom ir oru, kuriuo kvėpuojam. Lietuvoje šią miškų sodinimo akciją pradėjome prieš penkerius metus. Pradėjome nuo mažų žingsnių. Iš pradžių – keli atsidavę sodintojai. Vėliau – vis didesnis būrys. Balandžio mėn. pasodinome pirmąjį medį ten, kur ateityje žaliuos kuo tikriausias miškas. Viskas prasideda nuo pirmo žingsnio ir labai džiaugiuosi galėdamas būti viso to liudininku“, – entuziastingai kalbėjo E. Budrys
Tarptautinė bendrovė „AstraZeneca“ globaliu mastu prisideda prie medžių sodinimo iniciatyvos (yra įsipareigojusi iki 2030 m. visuose 6 pasaulio žemynuose pasodinti 200 mln. medžių), todėl savo vardo miško įkūrimas, jo sodinimas Lietuvoje pamažu artina prie išsikeltų aplinkosauginių tikslų.
„AZ Forest“ yra pasaulinė „AstraZeneca“ medžių sodinimo iniciatyva, kuria siekiama sušvelninti neigiamą klimato kaitos poveikį ir prisidėti prie bendruomenių veiklos, vietos ekonomikos skatinimo, gamtos ir mūsų planetos saugojimo“, – yra sakęs Baltijos šalių direktorius Michalas Vronka (Michał Wronka).
Pamatas būsimoms sengirėms
R. Lapinskas paaiškina, kuo Neliečiamojo miško fondo veikla skiriasi nuo „Sengirės“ fondo. Pastarasis siekia išpirkti senesnius miškus ir juos išsaugoti. Tuo metu Neliečiamojo miško fondas perka apleistus sklypus ir juos apsodina mišku, taip sukurdamas galimybę išaugti ateitiems sengirėms, o trumpuoju laikotarpiu žingsnis po žingsnio, medelis po medelio didindamas miškų plotus Lietuvoje.
„Siekiame, kad Lietuvoje augtų įvairiaamžiai ir įvairiarūšiai lietuviškų rūšių miškai. Taip pat sklypuose, kuriuos įsigyjame, paliekame ir savaime atželiančius medžius, nes, suprantama, kad kiekviename sklype yra upelių, raistų, balų ar melioracijos griovių. Visos teritorijos turi savo istoriją. Džiaugiamės atsodintuose miškuose pastebėdami bebrų, lapių, stirnų, elnių pėdsakų, taip pat į juos jau atskrenda įvairiausių rūšių paukščiai“, – miškų sodinimo naudą įvertino R. Lapinskas.