Rudens sezono metu neliečiamuose miškuose taip pat verda darbai, tik mažiau intensyvūs – pavasarį ar ankstesniais metais pasodintus medelius įmonių ir organizacijų atstovai ištepa repelentais, kad žiemos metu jų nenugraužtų miško žvėrys.
Šį rudenį Neliečiamojo miško fondas turėjo tris tokius renginius skirtinguose sklypuose.
Nacionalinio neliečiamojo fondo įkūrėjas ir vienas iš vadovų Remigijus Lapinskas trumpai paaiškina, kokie tai repelentai ir kodėl jie visai nepatinka miško gyventojams.
„Avies vilnos pagrindu pagaminta natūralių medžiagų masė neskaniai kvepia, yra „įsimintinos“ ryškios spalvos, o kad prasto įspūdžio ragautojui nebūtų per mažai – sudėtyje turi dar ir smėlio. Pajutęs tą kvapą ir girgždesį tarp dantų, žvėris galutinai apsisprendžia keliauti ieškoti maisto kur nors kitur“, – paaiškina R. Lapinskas.
Socialiai atsakingos įmonės padeda didinti Lietuvos miškingumą
Pirmieji savo sodinto miško patikrinti spalio viduryje suskubo advokatų profesinės bendrijos „Cobalt“ atstovai.
„Cobalt“ komanda galėjo patirti net dvi pozityvumo bangas – išvykti kartu su kolegomis į gamtą ir kartu apžiūrėti, kaip auga medeliai jų pačių pasodintame, jų bendrijos vardo miške. Kai kurie darbuotojai galėjo prisiliesti prie savo rankomis sodintų medžių. Ši advokatų bendrija buvo pirmieji, dar 2024 m. nusprendę pasirašyti ilgalaikės paramos sutartį ir kartu su fondu įkurti naują neliečiamą mišką ten, kur jo nebuvo – išpirktame žemės sklype.
Akimirkos iš „Cobalt“ talkos tepant medelius repelentais. Asm. archyvo nuotr.
„Aš labai vertinu šią iniciatyvą. Manau, kad kartu su socialiai atsakingais kolektyvais mes galime pasiekti pagrindinį fondo tikslą – didinti Lietuvos miškingumą. Nederlingų, apleistų žemių turime dar išties daug“, – akcentavo Remigijus Lapinskas.
Sodinukai prigijo net itin lietingą vasarą
Spalio pabaigoje analogišką talką surengė ir bendrovė „AstraZeneca“ – jų vardo miškas taip pat buvo paruoštas „žiemoti“. Ši bendrovė taip pat turi savo vardo mišką ir galėjo apžiūrėti, kiek ūgtelėjo jų pačių prieš maždaug pusmetį sodintos pušys ir eglės.
„Džiugina labai neblogas šiemet sodintų sodinukų prigijimas. Aišku, matosi, kad metai buvo lietingi, žolių priaugo daug ir aukštų, todėl vieną kitą sodmenį praradome dėl „sušutimo“ po žole. Pasimokėme: kitais metais, jei bus panaši situacija, žolę pjausime gerokai anksčiau“, – situaciją „AstraZeneca“ vardo miške įvertino R. Lapinskas.
Akimirkos iš „AstraZeneca“ talkos tepant mišką repelentais. Asm. archyvo nuotr.
Jis dėkojo šiai įmonei už gamtą puoselėjančią iniciatyvą.
„Dėl tokių atsakingų įmonių geros idėjos tampa realybe. O žmonės, „paglostę“ savo sodintus medelius (nes tepimas repelentais būtent panašus į sodinuko viršūnėlės glostymą), gauna daug karmos taškų. Tai atsispindėjo ir mūsų visų nuotaikoje!“ – prisminė R. Lapinskas.
Paskutinieji apžiūrėti savo sodinto miško skubėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro darbuotojai- jie prieš trejus metus pasodino neliečiamą miškelį ties Bebruliške. Šiandien siekti kai kurių pušų viršunių jau reikia pasistiebus! Netrukus šioms pušelėms pagalbos repelentais nebereikės – pačios ginsis nuo viršūnių kramsnotojų savo įspūdingu ūgiu.
Akimirkos iš „AstraZeneca“ talkos tepant mišką repelentais. Asm. archyvo nuotr.
„Paruošėme žiemai, nutepėme repelentais pušeles ir eglaites, pasidžiaugėme, kad gerai dera su savaiminukais ir su ąžuoliukais kaimynystėje. Gražus, įvairiaamžis ir įvairiarūšis miškelis! – situaciją netoli Bebruliškių esančiame sklype įvertino R. Lapinskas. – Nuoširdus ačiū už paramą ir jį sodinusiems mokslininkams, ir nuolatiniams mūsų talkininkams, draugams iš Kauno ir Garliavos!“