Bendrovė „AstraZeneca“ šiemet pirmoji pradėjo pavasario miškasodžio darbus ir išplėtė savo vardinį, bendradarbiaujant su Nacionaliniu neliečiamojo miško fondu įkurtą mišką daugiau nei vienu hektaru. Nelygiame, link upelio besileidžiančiame sklype buvo pasodinta 1000 eglių ir 2500 pušų sodinukų. Prie miško plėtros prisidėjo virš 20 „AstraZeneca“ darbuotojų, kurie šiai iniciatyvai paskyrė visą savo penktadienį. Dalis jų atvyko ir iš kitų, ne Vilniaus padalinių, taip parodydami aktyvų įsitraukimą ir įsipareigojimą įmonės puoselėjamoms vertybėms.
Bendrovių vardu pavadinti miškai – tai besiplečianti Nacionalinio neliečiamojo miško fondo iniciatyva: fondas įsigyja apleistas, nenaudojamas žemes ir jas apsodina mišku, kuris niekada nebus kertamas medienos gavybos tikslais. Šiuo atveju dalis sklypo praeityje buvo naudojama, kaip karjeras – žiojėjo smėlio ir žvyro įgriuva, tačiau miškasodžio metu ji taip pat buvo apsodinta pušimis, kurios tokiame grunte puikiai auga.
Dalis „AstraZenca“ darbuotojų atvyko ne pirmą kartą, nepaisant to, kad pernai pirmajame miškasodyje teko nemenkai pavargti. Šįkart plotas buvo kiek mažesnis, tačiau sodikliai ne visur lengvai smigo, teko išbandyti įvairių technikų: kas ant įrankių užsilipdavo visu svoriu, kas mėgino sukamaisiais judesiais išgręžti dirvoje duobutę. Tačiau po fiziškai nelengvo darbo, „AstraZeneca“ kolektyvas tryško įspūdžiais.
Fizinis nuovargis nublanksta prieš pasididžiavimą nuveiktu darbu
„Žinot tą jausmą, kai padarai gerą darbą, kad ir visai nedidelį? Tai štai po šio miškasodžio aš išvažiavau su būtent tokiu geru jausmu. Man tai buvo pirmas kartas, kai per pusdienį savom rankom pasodinau kelis šimtus medelių, ir galiu pasakyti, kad jis man tikrai nebuvo paskutinis,“ – tikino Ilona Michailovienė.
„Tai mano pirmasis miškasodis su „AstraZeneca“ kolegomis. Oras buvo nuostabus, o tikslas – turintis prasmę ateinančioms kartoms. Didžiuojuosi būdama „AstraZeneca“ kompanijos dalimi, nes ši įmonė rūpinasi ne tik pacientų sveikata, bet ir Lietuvos miškų ateitimi! Su nekantrumu laukiu rudenio ir tolimesnių darbų su nuostabiausia kompanija,“ – emocijomis dalinosi ir Salvinija Starkaitė.
Kai kurie bendrovės darbuotojai jau žino, kas laukia rudenį – greičiausiai oras jau taip nelepins, tačiau darbas bus lengvesnis – šiek tiek ūgtelėjusias pušeles ir egles reikės ištepti repelentais, kad jų nenuskabytų laukiniai žvėrys. Net ir užsodinus visą sklypo plotą, sodinukais taip rūpintis reikės dar bent kelerius metus, kol jų viršūnes iškils gerokai virš gyvūnams pasiekiamos ribos.
Fondas valdo jau 11 sklypų
Nacionalinis neliečiamojo miško fondas kviečia įmones steigti savo vardo miškus arba pavienius asmenis prisidėti prie miško sodinimo talkų. Šio fondo įkūrėjo, investuotojo ir Žaliosios politikos instituto vadovo Remigijaus Lapinsko tikslas – didinti šalies miškingumą ir jo atsparumą vis stiprėjant klimato kaitos procesams.
„Šiuo metu fondas valdo 11 sklypų apie 55 ha bendro žemės ploto. Kasmet arba įsigyjame dar vieną ar du sklypus, arba toliau sodiname, plečiame naują mišką jau turimuose. Renkamės lietuviškus medžius, būdingus tai teritorijai, pavyzdžiui, sklype netoli Puodžiūnų aplink jau auga subrendusios pušys, užsisės kažkiek savaiminukų. Sklypuose medeliai tikrai gerai prigyja,“ – sakė R. Lapinskas.
Balandis – itin aktyvus miško sodinimo mėnuo Neliečiamojo miško paramos fondui – jo įkūrėjai Remigijus ir Dalia Lapinskai kartu su įvairių rėmėjų kolektyvais mišką sodins tris penktadienius iš eilės.
Lietuvoje savo vardinius miškus šiuo metu turi trys įmonės: „AstraZeneca“, „Cobalt“ advokatų profesinė bendrija, šiemet pirmą kartą savo vardo mišką pasodino ir saldainių fabrikas „Rūta“.